Category Archives: Ekonometrija

Dideli svyravimai rinkoje. Kaip elgtis? (I)

Visose finansų rinkose, tiek akcijų, tiek obligacijų, žaliavų bei valiutų visuomet būna mažesni ar didesni svyravimai, kurie priklauso nuo investuotojų, prekiautojų – spekuliuotojų lūkesčių ir nuotaikų. Pastarosiomis savaitėmis nervingumas ir nežinomybė ūgtelėjo, tad tuo pačiu padidėjo ir svyravimai finansų rinkose. Kaip elgtis, jei svyravimai rinkoje yra gana dideli?

Esant itin dideliems svyravimams ir nepastovumui finansų rinkose, galima tiek greit daug uždirbti, tiek labai greit patirti didžiulius nuostolius, arba netgi netekti viso kapitalo. Tad norint esant itin sudėtingoms sąlygoms rinkoje išlikti ir dar uždirbti, būtina atsižvelgti į patarimus ir taisykles, kurios leis saugiai ir protingai investuoti bei prekiauti – spekuliuoti.

Suprask prekybos psichologiją

Visų pirma, norint sėkmingai investuoti arba prekiauti nestabiliose rinkose, reikia turėti bazines žinias apie prekybos psichologiją. Kai kainų svyravimai rinkose yra didesni nei įprastai, padidėjęs nestabilumas gali sukelti įvairias emocijas, o patį investuotoją arba spekuliuotoją gali užvaldyti baimė arba godumas. Kintamumas arba svyravimai gali sustiprinti šiuos jausmus, o tai turi didelį poveikį tam, kaip investuotojas arba prekiautojas interpretuoja situaciją rinkoje, t. y. į pirmą planą įsiveržia emocijos, o ne šaltas protas ir tai lemia iracionalių sprendimų priėmimą. Geriausias būdas valdyti emocijas – tai parengti investicinį arba prekybinį planą, nes planas verčia laikytis disciplinos arba drausmės.

Linksmoji statistika

Sveiki, mieli skaitytojai! Nors diena jau beveik įpusėjusi, valandų matavimo prietaisas mano kompiuteryje rodo: “12:50 PM“ ir saulė jau gana seniai atkopdama budino svietą, vis dar drįstu Jums tarti: “Labas rytas!“ Tikiu ir tikiuosi, jog ši diena mums abiems bus visokeriopai graži, miela, prasminga – kupina mažų ir didelių stebuklų, kurie pripildys mūsų širdis Meilės ir Laimės. To visiems ir linkiu! 🙂

O dabar – atgal, pirmyn ir visaip kitaip į ekonomiką. Sakoma, jog apie knygą galima spręsti pagal jo viršelį. Todėl ir šį – pirmąjį – tinklaraščio “Ekonometrai“ įrašą noriu pradėti nuo linksmosios ekonomikos. Taip tikiuosi užmegzti artimesnį ryšį su Tavimi ir parodyti, jog statistika gali būti ne vien sausa, ne vien prasminga, bet dar ir linksma. Pradedam!

Trumpas statistikos įvadas

Tais neįprastais atvejais, kai ekonomika ima reikšti pretenzijas į tikslųjį mokslą, lyg iš gausybės rago pasipila įvairiausi skaičiai. Tam, kad atsivertę The Economist daugiau nebejaustumėte įkyraus gėdos jausmo, supažindinsiu Jus su keliais dažniausiai naudojamais ekonominiais – statistiniais vienetais:

BVP (angl. GDP) – Bendrasis Vidaus Produktas. “Ūkiškai“ kalbant, jis parodo, už kiek “pinigų“ per tam tikrą laikotarpį (pvz. 2009 metus) šalyje buvo pagaminta prekių ir įsiūlyta paslaugų. Vienintelis Butanas savo valstybės gerbūvį matuoja ne BVP prieaugliu, o pokyčiu Laimės Koeficiente. Bet šiandien – ne apie jį.

Gini indeksas – Statistinės dispersijos būdu nustatomas koeficientas, kuris parodo, ar tiriamoje šalyje sukauptas turtas yra pasiskirstęs tolygiai (t. y. ar joje nėra didelės socialinės atskirties). Naudojamas tinkamai, jis taip pat gali parodyti, ar tiriamoje šalyje gyvena daug stebuklingų galių turinčių džinų.

PPP (angl. purchasing-power parity, liet. perkamosios galios paritetas) – Manau, daug aiškinti čia nereikia. Viskas ir taip aišku. 🙂

Iki greito, malonaus ir abipusiškai naudingo!

Visų grafų grafas