Ekonomika iš filmų

Kaip matėme iš praėjusio įrašo, išminties apie pinigus galima pasisemti netgi iš poezijos. Ar kas nors nustebs, kad apie ekonomiką galima sužinoti iš filmų? Pasidalinsiu filmais, kuriuose aktualūs piniginiai santykiai, ekonomika, verslas ir pan. Jie puikiai tiks ir pradedančiajam verslininkui, ir norinčiam prasmingai laisvą laiką praleisti studentui.

Socialinis tinklas (,,The Social Network”), 2010

Jauniausias pasaulio milijardierius Markas Zuckerbergas įkūrė socialinį tinklą ,,Facebook” ir jam vadovauja iki šiol, tačiau trumpa vaikino karjera neaapsiejo be įtampos. Filmas tik parodo, kaip draugai gali virsti priešais, rašo ,,Inc”.

Nuo Harvardo bendrabučio kambario iki teismo salės – filmas ,,Socialinis tinklas” yra paremtas tikrais faktais.

Nors pats M. Zuckerbergas ir jo komanda griežtai paneigė filme atspindėtą tikrovę, filmo linija puikiai parodo kaip jauni verslininkai dėl šlovės ir pinigų gali paminti asmeninius santykius.

,,Volstritas” (,,Wall Street”), 1987

Godumas – ne visada gerai. Jaunas biržos spekuliantas Budas Foxas (aktorius Charlie’is Sheenas) desperatiškai bando tapti ,,svarbiu” finansų pasaulyje. Jis susitinka su negailestingu ir labai turtingu brokeriu Gordonu Gekko (aktorius Michaelas Douglasas), kurio gyvenimo moto – ,,godumas yra gerai”.

G. Gekko tampa jaunojo B. Foxo mentoriumi. Jaunuolis įtraukiamas į nešvarius biržos žaidimus – sukčiavimu ir prekyba akcijomis pasitelkiant viešai neplatinama informacija. Kai B. Foxas už tai atsiduria už grotų, supranta, kad gyvenime yra daug svarbesnių dalykų nei pinigai.

Pinigai ir poezija

Šiandien supratau vieną naują dalyką. Kad poezija gali puikiai kalbėti apie piniginius reikalus. Netgi galiu pasakyti, kad ji kalba aktualiau ir tiksliau nei daugelis dabartinių apžvalgininkų žinių tinklalapiuose ir laikraščiuose. Dėl to rekomenduoju perskaityti Philip Arthur Larkin, anglų poeto, rašytojo, bibliotekininko, redaktoriaus, įtakingo ir įžvalgaus žmogaus žodžius. Eilėraštis rašytas praeitame amžiuje. Ar manote, kad jo žodžiai paseno?

Money

BY PHILIP LARKIN

Quarterly, is it, money reproaches me:

    ‘Why do you let me lie here wastefully?

I am all you never had of goods and sex.

    You could get them still by writing a few cheques.’

So I look at others, what they do with theirs:

    They certainly don’t keep it upstairs.

By now they’ve a second house and car and wife:

    Clearly money has something to do with life

—In fact, they’ve a lot in common, if you enquire:

    You can’t put off being young until you retire,

And however you bank your screw, the money you save

    Won’t in the end buy you more than a shave.

I listen to money singing. It’s like looking down

    From long french windows at a provincial town,

The slums, the canal, the churches ornate and mad

    In the evening sun. It is intensely sad.

Poetinė interliudija

Racionalioji mano sąmonės dalis snaudžia. Kūrybinė – priešingai, dirba viršvalandžius. Manau, panašūs procesai šiuo metu vyksta ir globaliu mąstu. Trumpai peržvelgęs Financial Times ir The economist tinklalapius, nusprendžiau, jog sveikas protas išėjo atostogų. Naftos kainos toliau krenta, ekonomika – dar tolėliau kyla, Vladimiras Putinas išdarinėja reveransus su rubliaus kursu, o Euras Lietuvai tyliai, bet užtikrintai neša finansinę naudą. Dar noriu paminėti, kad Japonija rengia n-tąjį kovos su stagfliacija veiksmų planą. Nieko naujo po saule?

Bandžiau susieti perskaitytą informaciją į prasmingą visumą… Veltui. Todėl nusprendžiau šį įrašą skirtį kitai savo ir Jūsų daliai – chaotiškajam apoloniškajam pradui. Pasiknaisiojęs internete radau keletą eilėraštukų, pritaikytų nūdienos aktualijoms. Keletą parašiau pats. Žemiau pristatau šio projektėlio vaisius, o komentarų skiltyje laukiu atsiliepimų ar interpretacijų. 🙂 Įdomumo dėlei, nesakysiu, kurie eilėraščiai – mano rašyti, o kurie rasti internete.

Pirms:

Piqued by Oil

The price of petroleum’s slacking

With all of that pumping and fracking

Maintaining supply

At a level so high,

While demand, at the same time, is lacking.

One would think, from the low price of crude,
That the future has been misconstrued,
But there’s finite supply
In the ground, which is why
When it’s emptied, it can’t be renewed.

Otrs:

Toronto Maple Syrup

Liquid E

Is great for boosting

Triple-A

Liquidity

Credit-default swap

on the date-rape scene

can hardly unimprove

Lucidity.

Trec:

Subdivision of labour

Unleash the chains

Of freight containers,

Phantasmic language,

Foreign gamers.

Deprived in everything

But in her final name,

In fame & thought seduction,

Bound for pain.

To rise above

and rise against –

Euphoric knowledge,

Constant change –

Subsiding on two lycan tropes,

Two substances imposed –

On currency exchange.

Manipuliavimas apklausomis

Sociologinė apklausa yra informacijos rinkimas apie žmonių nuomones. Akivaizdžiai matomos dvi pusės: reikia numanyti, kas yra nuomonė, o čia jau aibė mokslų ją aiškina skirtingai, bei apklausos metodika. Pastaroji kelia žymiai daugiau klausimų specialistams ir žurnalistams.

Pradėkim nuo nuomonių. Jos gali būti pačios įvairiausios, man svarbu pažymėti, kad nuomonė gali būti racionali, t.y. pagrįsta protine veikla, arba kitokia, pavyzdžiui, emocionali. Gali būti ir įgyta kaip sektinas pavyzdys. Tokie yra tikėjimai, kurie dažnai sudaro auklėjimo šeimoje pagrindą. Gali būti ir nuomonė, besiremianti patyrimu, žinojimu, bet ir čia reikia matyti, jog pastarosios yra nelygios. Vienas žino daugiau, kitas mažiau, vienas iš kažkur sužinojo, kitas padarė tas žinias pats, tai jo paties patyrimas. Nuomonė remiasi ir pasireiškia įsitikinimu. Tai sukauptų „žinojimų“ tam tikras apibendrinimas, išgryninimas.

Žmonės dažnokai atsakinėja taip, kad geriau pasirodytų. Dar kartais pasilinksmina, kartais tyčiojasi. Todėl apklausa niekuomet negali pilnai atskleisti net žmonių įsitikinimų, manymų apie tam tikrą situaciją ar problemą. O jei klausiama apie ateitį, tai tikslumas dar labiau mažėja. Toli gražu ne kiekvienas turi pakankamai sugebėjimų ir patyrimo spręsti apie būsimus dalykus.

Sociologija yra mokslas, kuris turi savo paskirtį ir ribas. Yra sričių, kuri ji tinka, t. y. taikytina, yra vietos, kur ji nesugeba atsakyti į klausimus. Deja, žurnalistai retai tai pastebi ir labai dažnai netiksliai aiškina apklausų rezultatus. Sociologinis tyrimas baigiamas aiškinimu arba interpretacija. Rimtai tai gali daryti tik profesionalai. Tai kas matyti paviršutiniškai, dažnai yra klaidinga.

Labai krenta į akis politologinės apklausos. Jos bene dažniausiai naudojamos kaip priemonė manipuliuoti visuomenės nuomone. Tam daro įtakos ne vienas faktorius, iš jų dažniausias yra pinigai. Užsakovas gauna informaciją ir aiškina ją sau naudingai, nutylėdamas „nereikalingus“ duomenis, pabrėždamas sau tinkamus. Dažniausiai daromos klaidos – neteisingas skaičiavimas ir neteisingas aiškinimas.

Sociologijos priedanga yra labai patogi manipuliuoti žmonių nuomonėmis. Apgavystėmis paprastai užsiima ne mokslininkai, o viešosios nuomonės formuotojai, viešųjų sričių „specialistai“. Kažkada buvo sakoma: „Žinojimas – jėga“.  Tačiau tai peilis, kurį galima panaudoti ir duonos raikymui, ir žmogui žudyti.

Pagal Vytautą Valevičių

Žodelis ar kitas apie muvizmą

Sveiki, skaitytojai! Labas rytas, skaitytojai! Nors paskutines dvi paras nesudėjau nė vieno bluosto ir kažkur šioje Žemėje laikrodis šiuo metu nerodo nieko, nes yra sugedęs – vis viena tariu Jums: “Labas rytas!“ Juk visuomet linksmiau, kai rytas iš tiesų yra labas. Gražus metas. Tikrai gražus. 🙂

Šiandien jaučiuosi truputį postmoderniai, tad pabandysiu iš dalies apjungti literatūrinius minties vilgius su ekonominiais pamąstymais. Pradžiai – pristatau Jums Viktorą Peleviną. Vyrukas – ne iš kelmo spirtas (tiesą sakant, dar nesu sutikęs nė vieno, kuris būtų iš kelmo spirtas… ar tikrai) ir vienas mūsų įspūdingiausių susidūrimų įvyko beskaitant knygą “S. N. U. F. F.“. Trumpai pateiksiu knygos viršelio nuotrauką ir gal kokį žodelį kitą apie siužetą.

Siužetas. Knygos propaguojamame alter-pasaulyje, visuomenė susiskaldžiusi į dvi dalis: vadinamuosius “ofšorius“ ir “žemesnįjį primityvų pasauly“. Pirmajame klesti aukštosios technologijos ir Dievo Manitu garbinimo kultas, antrajame… Na, švelniai tariant, antrasis egzistuoja tik tam, kad savo aukštesniajai sferinei sesutei retkarčiais suteiktų Malonumą. 🙂

Link ko suku? “SNUFF“ pateikia krūvą lyg neišpasakytai taiklių socialinės ir ekonominės kritikos strėlyčių: imigracijos problemos, ofšorinio kapitalo išnaudojimas, ekonominis nustekenimas ir dar daug daug visko aptariama su tikrai gero humoro dozele. Bet šiandien – ne apie tai. Šiandien – apie muvizmą.

Knygoje pristatytoje visuomenėje (aukštesniojoje “ofšorių“ sferoje) vyrauja muvistinė ekonomika. Tai yra, pagrindinės akcijų biržos (mūsų NASDAQ ekvivalentas) indeksai nustatomi tiesiog burtų keliu – ir visa ekonomika planuojama panašiai. Iš pradžių ši idėja pasirodė labai juokinga, bet kuo toliau, tuo labiau man ima atrodyti, jog mūsiškė ekonomika – jei ji išvis planuojama – planuojama lygiai tokiu pačiu “burtų keliu“. Tiek ir tenorėjau šiam kartui. 🙂

Ramybės Jums ir Jūsų namams!

Linksmoji statistika

Sveiki, mieli skaitytojai! Nors diena jau beveik įpusėjusi, valandų matavimo prietaisas mano kompiuteryje rodo: “12:50 PM“ ir saulė jau gana seniai atkopdama budino svietą, vis dar drįstu Jums tarti: “Labas rytas!“ Tikiu ir tikiuosi, jog ši diena mums abiems bus visokeriopai graži, miela, prasminga – kupina mažų ir didelių stebuklų, kurie pripildys mūsų širdis Meilės ir Laimės. To visiems ir linkiu! 🙂

O dabar – atgal, pirmyn ir visaip kitaip į ekonomiką. Sakoma, jog apie knygą galima spręsti pagal jo viršelį. Todėl ir šį – pirmąjį – tinklaraščio “Ekonometrai“ įrašą noriu pradėti nuo linksmosios ekonomikos. Taip tikiuosi užmegzti artimesnį ryšį su Tavimi ir parodyti, jog statistika gali būti ne vien sausa, ne vien prasminga, bet dar ir linksma. Pradedam!

Trumpas statistikos įvadas

Tais neįprastais atvejais, kai ekonomika ima reikšti pretenzijas į tikslųjį mokslą, lyg iš gausybės rago pasipila įvairiausi skaičiai. Tam, kad atsivertę The Economist daugiau nebejaustumėte įkyraus gėdos jausmo, supažindinsiu Jus su keliais dažniausiai naudojamais ekonominiais – statistiniais vienetais:

BVP (angl. GDP) – Bendrasis Vidaus Produktas. “Ūkiškai“ kalbant, jis parodo, už kiek “pinigų“ per tam tikrą laikotarpį (pvz. 2009 metus) šalyje buvo pagaminta prekių ir įsiūlyta paslaugų. Vienintelis Butanas savo valstybės gerbūvį matuoja ne BVP prieaugliu, o pokyčiu Laimės Koeficiente. Bet šiandien – ne apie jį.

Gini indeksas – Statistinės dispersijos būdu nustatomas koeficientas, kuris parodo, ar tiriamoje šalyje sukauptas turtas yra pasiskirstęs tolygiai (t. y. ar joje nėra didelės socialinės atskirties). Naudojamas tinkamai, jis taip pat gali parodyti, ar tiriamoje šalyje gyvena daug stebuklingų galių turinčių džinų.

PPP (angl. purchasing-power parity, liet. perkamosios galios paritetas) – Manau, daug aiškinti čia nereikia. Viskas ir taip aišku. 🙂

Iki greito, malonaus ir abipusiškai naudingo!